Next Article in Journal
Evaluation of arterial hypertension control and treatment in daily practice of family physicians
Previous Article in Journal
Severe early childhood caries and behavioral risk factors among 3-year-old children in Lithuania
 
 
Medicina is published by MDPI from Volume 54 Issue 1 (2018). Previous articles were published by another publisher in Open Access under a CC-BY (or CC-BY-NC-ND) licence, and they are hosted by MDPI on mdpi.com as a courtesy and upon agreement with Lithuanian Medical Association, Lithuanian University of Health Sciences, and Vilnius University.
Font Type:
Arial Georgia Verdana
Font Size:
Aa Aa Aa
Line Spacing:
Column Width:
Background:
Article

Kūno sandara ir policistinių kiaušidžių sindromas

by
Lina Zabulienė
and
Janina Tutkuvienė
*
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra
*
Author to whom correspondence should be addressed.
Submission received: 5 June 2009 / Accepted: 5 February 2010 / Published: 10 February 2010

Abstract

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena svarbiausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių metabolinių ligų, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, nutukimą ir kitus organizmo pokyčius. Įvairių autorių duomenimis, PKS pasitaiko 2–28 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Dažniausi klinikiniai policistinių kiaušidžių sindromo požymiai yra susiję su hiperandrogenemija, anovuliacija, mėnesinių ciklo bei kitais metaboliniais sutrikimais. PKS sunku identifikuoti, nes iki šiol diskutuojama dėl konkrečių ir visuotinai priimtų diagnostikos kriterijų. Mažai nagrinėta ir PKS fenotipinė raiška, kūno sandaros ir PKS sąsajos, taip pat sąsajos su moters augimo ir brendimo ypatybėmis bei su daugeliu išorinių veiksnių (mityba, fiziniu krūviu, stresu ir kitais veiksniais). Stinga žinių apie PKS raidą ir prognozę atsižvelgiant į individualius bei išorinius veiksnius. Žmogaus kūno sandaros įvairovės ribos yra labai plačios: daugelis fizinės būklės rodiklių (ūgis, svoris, kūno sandara ir proporcijos) yra žmogaus evoliucijos ilgo proceso, prisitaikymo prie aplinkos rezultatas. Tad akivaizdu, kad morfologiniai kūno parametrai, fiziologiniai ir biocheminiai rodikliai yra sudėtingais ryšiais susijusi sistema. Literatūros duomenimis, daugiau kaip pusė PKS sergančių moterų turi antsvorį arba nutukimą. Jeigu PKS sergančių moterų juosmens apimtis bei juosmens ir klubų rodiklis didėja, tai moters reprodukcinė būklė ir medžiagų apykaita sutrinka labiau nei tais atvejais, kai nėra šių rodiklių minėtų pokyčių. Tiriant riebalinio audinio topografiją – stipriausią lytinio dimorfizmo požymį, nustatyta, kad PKS sergančių moterų vidaus organų, juosmens srities ir rankų riebalinio audinio masė yra didesnė nei kontrolinės grupės moterų. Tam tikri lytinio dimorfizmo požymiai gali būti vertinami kaip hiperandrogenizacijos morfologiniai rodikliai – tai rankų jėga, pečių ir dubens pločio santykis, plaštakų ir pėdų dydis, antrojo ir ketvirtojo piršto ilgio santykis (2P:4P), veido bruožų savitumai. Tačiau tarp PKS sergančių moterų tirtas tik 2P:4P santykis. Ankstyvieji fizinės būklės morfologiniai pokyčiai padėtų numatyti ir tam tikras medžiagų apykaitos savybes, taip pat PKS raidą ir šio sindromo pasekmes.
Keywords: kūno sandara, fiziniai požymiai, policistinių kiaušidžių sindromas, lytinis dimorfizmas, hiperandrogenizmas kūno sandara, fiziniai požymiai, policistinių kiaušidžių sindromas, lytinis dimorfizmas, hiperandrogenizmas

Share and Cite

MDPI and ACS Style

Zabulienė, L.; Tutkuvienė, J. Kūno sandara ir policistinių kiaušidžių sindromas. Medicina 2010, 46, 142. https://0-doi-org.brum.beds.ac.uk/10.3390/medicina46020021

AMA Style

Zabulienė L, Tutkuvienė J. Kūno sandara ir policistinių kiaušidžių sindromas. Medicina. 2010; 46(2):142. https://0-doi-org.brum.beds.ac.uk/10.3390/medicina46020021

Chicago/Turabian Style

Zabulienė, Lina, and Janina Tutkuvienė. 2010. "Kūno sandara ir policistinių kiaušidžių sindromas" Medicina 46, no. 2: 142. https://0-doi-org.brum.beds.ac.uk/10.3390/medicina46020021

Article Metrics

Back to TopTop